PIRMUMO TEISĖ ĮSIGYTI ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĘ NĖRA ABSOLIUTI

2021-01-29

ALIANT vadovaujanti partnerė, advokatė Džiolana Tarvainytė sėkmingai apgynė kliento interesus ginče dėl nekilnojamojo turto pardavimo naudingiausiu būdu, nepažeidžiant įstatymo suteiktos pirmumo teisės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnyje nustatytos pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.

Byloje buvo sprendžiamas klausimas, kaip nepažeidžiant įstatymo ir bendrųjų civilinių santykių teisingumo bei proporcingumo principų, turi būti derinami savininko interesas parduoti turtą naudingiausiu sau būdu ir asmens, kuriam įstatymu suteikta pirmumo teisė, interesas parduodamą turtą įsigyti.

Ieškovas prašė pripažinti susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo apsimestiniu ir negaliojančiu, bei perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas Ieškovo pageidaujamoje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties dalyje vadovaudamasis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 8 d. numatytu pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutu, eliminuodamas faktą, kad Atsakovė siekė sudaryti kompleksinį sandorį, t. y. iš kelių nekilnojamojo turto objektų sudarytą turtinį vienetą (kompleksą).

Pažymėtina, kad  Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas nedraudžia parduoti žemės sklypo kartu su besiribojančiu kitu sklypu, taip pat  įstatymai nenumato teisinio reguliavimo, kuris leistų perkelti ieškovui sklypo pirkėjo teises ir pareigas tik Ieškovo pageidaujamoje dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė apeliacinės instancijos teismo vertinimui, kad ieškovo reikalavimų tenkinimas reikštų jo intereso įsigyti žemės sklypą suabsoliutinimą ir neproporcingą atsakovės, kaip savininkės, intereso gauti maksimalią teisėtą naudą iš turto pardavimo sutarties suvaržymą ir toks sprendimas neatitiktų bendrojo civilinių santykių teisingumo principo (CK 1.5 straipsnis).

Byla Nr. e3K-3-323-469/2020